2012 m. birželio 5 d., antradienis
:)
Lauko
vidurys.O gal ir ne vidurys.Jis tapo toks didelis, kad pats nebegali
suvokti kurioje jo vietoje esi.Šiandien jis šviesus..Tiesiog
žėrintis.Kiekvienas skriejantis pūkelis atrodo lyg dalelė
dangaus.Plaukuose įrištas baltas kaspinas, ilgas ir lengvas..Šiltas
vėjas pūsdamas kedena plaukus, o kartu ir kaspinas plaikstosi ore..Taip
gera..Kojų pirštais tu lieti žolę, dabar ji minkšta.Pajutus malonų kojų
kutenimą, drąsiai dedi visą pėdą ir leidi sau stovėti šiltoje žolėje,
kuri šildo tavo sušalusias kojas.Tau gera, tačiau tu neužsimerki, dabar
tau nereikia nieko įsivaizduoti, užtenka stebėti kiekvieną lauko
virpesį ir jausti tai savo kūnu.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)