2012 m. birželio 5 d., antradienis

:)

Lauko vidurys.O gal ir ne vidurys.Jis tapo toks didelis, kad pats nebegali suvokti kurioje jo vietoje esi.Šiandien jis šviesus..Tiesiog žėrintis.Kiekvienas skriejantis pūkelis atrodo lyg dalelė dangaus.Plaukuose įrištas baltas kaspinas, ilgas ir lengvas..Šiltas vėjas pūsdamas kedena plaukus, o kartu ir kaspinas plaikstosi ore..Taip gera..Kojų pirštais tu lieti žolę, dabar ji minkšta.Pajutus malonų kojų kutenimą, drąsiai dedi visą pėdą ir leidi sau stovėti šiltoje žolėje, kuri šildo tavo sušalusias kojas.Tau gera, tačiau tu neužsimerki, dabar tau nereikia nieko įsivaizduoti, užtenka stebėti kiekvieną lauko virpesį ir jausti tai savo kūnu.